- kardyti
- kárdyti vksm. Kárdyti nusikal̃stamas veikàs.
.
.
kardyti — 2 kardyti, o, ė 1. intr. užsikabinus laikytis: Ans nė kardyte nekardo (taip silpnas, kad, pasikabinęs ant kaklo, neišsilaiko) J. Drabužis nekardo ant kūno, kad dideli speigai, šalčiai, t. y. neužsto[ja] J. | refl.: Sejonas nesikardo ant moters… … Dictionary of the Lithuanian Language
kardyti — 1 kardyti, o, ė cur. 1 karti 1, 2: Kam tu kardai šunį? J … Dictionary of the Lithuanian Language
iškardyti — 1 iškardyti Š cur. 1 iškarti 1, 2. kardyti; iškardyti … Dictionary of the Lithuanian Language
susikardyti — 2 susikardyti 1. susilaikyti (?): Peralkęs žmogus nesusikardo, t. y. nesusikaria viduriai, grobas grobą ryna J. 2. tr., intr. susigriebti: Nėko neturia, nėkur nėko nesusikardo (nesusigraibsto, nesutenka) Up. Palaukiam, kol jis susikardys Up.… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkardyti — 2 užkardyti tr. užtverti ar šiaip kokią kliūtį padaryti: Langų rėmai iš oro buvo užkardyti tankiu geležiniu tinklu rš. Jie ir kelią užkardė (vestuvininkams) J.Jabl. Kaip matėme, ledas buvo ten užkardęs kelią rš. kardyti; susikardyti; užkardyti … Dictionary of the Lithuanian Language